- kėpalis
- kėpãlis sm. (2) nedidelis medinis iš šulų sudarytas indas su rankena veršiams girdyti, šunims lakinti, vandeniui pasisemti: Imk kėpãlį ir nunešk veršiukuo gerti Bržr. Paimk kėpãlį ir palakink šunį KlvrŽ. ^ Veršis iš kėpãlio, žmogus iš puodelio (kiekvienam savo) Dr.
Dictionary of the Lithuanian Language.